MKP tyrimas

Slide1: 

MOKOMŲJŲ KOMPIUTERINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO IR DIEGIMO TYRIMAS

Tyrimo vykdytojai – VPU mokslininkai:: 

Tyrimo vykdytojai – VPU mokslininkai: Prof. Gintautas Dzemyda Doc. Gražvydas Leonavičius Dr. Tomas Petkus Dr. Saulius Zybartas Dr. Viktorija Sičiūnienė Lekt. Violeta Jadzgevičienė

Tyrimo tikslai: 

Tyrimo tikslai Šio tyrimo pagrindinis tikslas – ištirti mokomųjų kompiuterinių priemonių naudojimo ir diegimo į ugdymo procesą veiksmingumą mokykloje.

Tiriama: 

Tiriama

Tyrimo anketų struktūra : 

Tyrimo anketų struktūra Siekiant atsakyti į tyrimo klausimus, buvo sudarytos anketos moksleiviams, anketos mokytojams (dalis klausimų buvo analogiški tiek mokytojams, tiek ir jų moksleiviams), bei suformuluoti specialieji klausimai, į kuriuos turėjo atsakyti tyrimo administratorius, pasikalbėjęs su testuojamos mokyklos direktoriumi ar pavaduotoju.

Mokytojo anketa : 

Mokytojo anketa Anketoje suformuluotais klausimais buvo siekiama atskleisti ir ištirti kiek (ar) Mokomųjų kompiuterinių priemonių naudojimą ugdymo procese įtakoja: · Mokytojo išsilavinimas, profesinė patirtis, kvalifikacija; · Mokytojo sugaištas laikas keliant kvalifikaciją per pastaruosius du metus (informacinių technologijų srityje); · Mokytojo galimybės naudotis kompiuteriu darbe (mokykloje) ir namie; Mokytojo taikomi ugdymo metodai ir jo nuostatos bei mokyklos etosas;

Moksleivio anketa : 

Moksleivio anketa Anketoje suformuluotais klausimais buvo siekiama atskleisti ir ištirti kiek (ar) Mokomųjų kompiuterinių priemonių naudojimą procese įtakoja: Namų kontekstas (kalba, šeimos požiūris į mokymąsi, mokymosi sąlygos ir kt.); Mokyklos kontekstas (savijauta ir rūpinimasis vaiku mokykloje, pamokų metu taikomi darbo metodai, techninės galimybės, motyvacija ir kt.)

Mokyklų atranka : 

Mokyklų atranka Mokomųjų kompiuterinių priemonių naudojimo ir diegimo tyrimui atlikti buvo sudarytas mokyklų, turinčių šias programas, sąrašas. Iš sąrašo atsitiktinai buvo atrinkta daugiau nei šimtas mokyklų kiekvienai kompiuterinei mokymo priemonei visoje Lietuvoje. Atrenkant tiriamuosius buvo parinktas būdas, analogiškas naudojamam tarptautiniuose IEA (International Association of the Educational Achievement) tyrimuose, kai atsitiktinai parenkamos mokyklos ir toje mokykloje dirbantys mokytojai bei keletas (4-5) jų moksleivių.

Duomenų apdorojimas : 

Duomenų apdorojimas Anketų duomenys buvo suvesti į duomenų bazę MS Access 2000. Duomenys palyginami diagramų pavidalu. Jos buvo importuotos į MS Word 2000 teksto redaktorių. Palyginamoji statistinė analizė buvo atlikta statistiniu paketu SPSS 11.5.

Rezultatai : 

Rezultatai „Mokomųjų kompiuterinių priemonių (MKP) naudojimo ir diegimo tyrimas“ buvo vykdomas mokyklose, kurioms buvo nupirkta licenzija ir kuriose, ITC duomenimis, konkreti mokomoji programa turėjo būti ir ji turėtų būti naudojama ugdymo procese. Siekiant išsiaiškinti konkrečios MKP naudojimo mąstus, bei nenaudojimo priežastis, mokytojams buvo užduota visa eilė klausimų.

Rezultatai: 

Rezultatai

Kompiuterių trūkumo įtaka: 

Kompiuterių trūkumo įtaka

Kompiuterių trūkumo įtaka: 

Kompiuterių trūkumo įtaka

Mokytojų pasirengimo charakteristikos : 

Mokytojų pasirengimo charakteristikos

MKP „Crocodile chemistry“: 

MKP „Crocodile chemistry“ Apklausoje apie programą „Crocodile Chemistry“ dalyvavo 96 mokytojai (85 proc.- moterų, 35 proc. vyrų). Apie 74 proc. mokytojų dalykinę literatūrą, susijusią su informatika ir informacinėmis technologijomis skaito 1-3 kartus per metus.

„Crocodile Chemistry“ naudojimas: 

„Crocodile Chemistry“ naudojimas

Keleto faktorių įtaka „Crocodile Chemistry“ panaudojimui: 

Keleto faktorių įtaka „Crocodile Chemistry“ panaudojimui

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Crocodile Chemistry“ naudojimo ir diegimo tyrimo išvados: 

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Crocodile Chemistry“ naudojimo ir diegimo tyrimo išvados Mokytojų apklausa parodė, kad šią MKP naudoja aukštąjį išsilavinimą (73,2%) turintys chemijos bazinį išsilavinimą (89,69%) vyresnieji mokytojai (53,61 %), mokantys moksleivius chemijos (92,79%). Dauguma mokytojų žino, kad jų mokykloje yra MKP „CROCODILE CHEMISTRY“ (73,2%) ir jos aprašai (56,7%), tačiau moka ja naudotis vidutiniškai 30%, o mokytojai ekspertai 100% nemoka naudotis. Daugiausiai moka naudotis šia MKP pagrindinės mokyklos mokytojai (42%), vidurinės 34 % ir gimnazijos 21%. Dauguma mokytojų naudoja MKP „CROCODILE CHEMISTRY“ 9-10 klasėse. 39% mokytojų mano, kad tikslinga naudoti MKP kartą per mėnesį, 25,77% mano, kad rečiau nei kartą per mėnesį. Dauguma mokytojų (virš 60%) laiko, kad trūksta parengtų pamokų planų, metodinių rekomendacijų darbui su „CROCODILE CHEMISTRY“. 24% mokytojų ketina dalyvauti tobulinimo kursuose, 35% dalyvaus pamokų planų kūrime, 29% bandys taikyti kitų sukauptą patirtį. 80% mokytojų teigia, kad per pastaruosius dvejus metus jie nedalyvavo nė viename kvalifikacijos kėlimo renginyje, susijusiame su informacinių technologijų taikymu mokymo procese.

Slide19: 

Moksleivių apklausoje dalyvavo 24,95 % 10 klasių, 23,94 % 9 klasių, 18,66% 12 klasių 17,85% 11 klasių ir 12,98 % 9 klasių moksleivių. Prie kompiuterio namuose praleidžia 1-3 val. (35,5 %), o mokykloje – mažiau nei 1 val. (40,37 %). Daugiausia moksleiviai žaidžia žaidimus (34 % kasdien), 23 % kasdien leidžia laiką internete. 24,54 % moksleivių mokėsi naudotis „CROCODILE CHEMISTRY“ mokykloje ir 16,23 % naudoja ją). 63,69 % nemoka dirbti su šia MKP, o 71,2% jos nenaudoja mokykloje. Pamokų metu naudoja MKP „CROCODILE CHEMISTRY“ 4,46 % moksleivių kartą per savaitę, 9,74 % kartą per mėnesį, o 70,99 % nenaudoja šios programos. Tik 11,76 % moksleivių mano, kad „CROCODILE CHEMISTRY“ padeda įsisavinti chemiją. Į dalykinį klausimą iš „CROCODILE CHEMISTRY“ apie 20 % atsakė teisingai, o apie 60 % nežinojo atsakymo. Į klausimą ar trukdo „CROCODILE CHEMISTRY“ anglų kalba, moksleiviai atsakė taip 3,85 %, iš dalies 10,75 %, netrukdo 21,7 % ir 52,94 % nežino.

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Crocodile Chemistry“ naudojimo ir diegimo tyrimo pasiūlymai: 

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Crocodile Chemistry“ naudojimo ir diegimo tyrimo pasiūlymai Kadangi efektyvus MKP „CROCODILE CHEMISTRY“ naudojimas chemijos pamokose labiausiai priklauso nuo dalyko mokytojo kompetencijos ir iniciatyvos, būtina rengti žymiai daugiau tobulinimo kursų chemijos mokytojams kaip konkrečiai MKP „CROCODILE CHEMISTRY“ naudojimo atvejams, taip ir aplamai informacinių technologijų naudojimo mokykloje. Skatinti moksleivius mokytis naudoti „CROCODILE CHEMISTRY“ įsisavinant chemijos žinias, atlikti tyrimus kaip ši MKP palengvina tai atlikti. Plečiant mokyklų, kurios naudosis MKP „CROCODILE CHEMISTRY“ ratą, reikėtų šią programą lituanizuoti.

MKP „Crocodile technology“: 

MKP „Crocodile technology“ Ar Jūsų mokykloje yra mokomoji kompiuterinė programa „Crocodile Technology“?

„Crocodile Technology“ naudojimas: 

„Crocodile Technology“ naudojimas

Keleto faktorių įtaka „Crocodile Technology“ panaudojimui (1): 

Keleto faktorių įtaka „Crocodile Technology“ panaudojimui (1)

Keleto faktorių įtaka „Crocodile Technology“ panaudojimui (2): 

Keleto faktorių įtaka „Crocodile Technology“ panaudojimui (2)

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Crocodile technology“ naudojimo ir diegimo tyrimo išvados : 

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Crocodile technology“ naudojimo ir diegimo tyrimo išvados Mokytojų apklausa parodė, kad šią MKP naudoja aukštąjį išsilavinimą (76,77%) turintys fizikos bazinį išsilavinimą (76,77%) vyresnieji mokytojai (52,53%), mokantys moksleivius fizikos (82,83%). Dauguma mokytojų žino, kad jų mokykloje yra MKP „CROCODILE TECHNOLOGY“ (69,7%) ir jos aprašai (52,53%), moka ja naudotis 63,63%, 19,19% nemoka naudotis. Daugiausiai moka naudotis šia MKP pagrindinės mokyklos mokytojai (43%), vidurinės 40% ir gimnazijos 32%. Dauguma mokytojų naudoja MKP „CROCODILE TECHNOLOGY“ 9-10 klasėse (35,3%). 16,16% mokytojų mano, kad tikslinga naudoti MKP kartą per mėnesį, 25,25% mano, kad rečiau nei kartą per mėnesį, o 46% nenaudoja. 25,2% mokytojų naudoja MKP „CROCODILE TECHNOLOGY“ eksperimentavimui, konstravimui ir modeliavimui. Dauguma mokytojų (apie 65%) laiko, kad trūksta parengtų pamokų planų, metodinių rekomendacijų darbui su „CROCODILE TECHNOLOGY“. 20,2% mokytojų ketina dalyvauti tobulinimo kursuose, 30,30% dalyvaus pamokų planų kūrime, 36,3% bandys taikyti kitų sukauptą patirtį. Per 70% mokytojų teigia, kad per pastaruosius dvejus metus jie nedalyvavo nė viename kvalifikacijos kėlimo renginyje, susijusiame su informacinių technologijų taikymu mokymo procese arba dalyvavimo laikas buvo mažesnis nei 8 val.

Slide26: 

Moksleivių apklausoje dalyvavo 25,98% 10 klasių, 19,38% 9 klasių, 23,71% 12 klasių, 15,65 11 klasių, 7,01% 8 klasių ir 4,95% 7 klasių moksleivių. Prie kompiuterio namuose praleidžia 1-3 val. (37,53%), o mokykloje – mažiau nei 1 val. (38,56%), o 1-3 val. – 41,24% moksleivių. 14,43% moksleivių mokėsi naudotis „CROCODILE TECHNOLOGY“ mokykloje ir 12,16% naudoja ją pamokose. 72,16% nemoka dirbti su šia MKP, o 75,88% jos nenaudoja aplamai. 77,32% moksleivių nenaudoja „CROCODILE TECHNOLOGY“ dalyko pamokų metu. Tik 10,1% moksleivių mano, kad „CROCODILE TECHNOLOGY“ padeda įsisavinti fiziką, 9,9% informacinę technologiją, 6,8% technologiją. Į dalykinį klausimą iš „CROCODILE TECHNOLOGY“ apie 11% atsakė teisingai, o apie 74% nežinojo atsakymo. Į klausimą ar trukdo „CROCODILE TECHNOLOGY“ anglų kalba, moksleiviai atsakė taip 5,15%, iš dalies 10,1%, netrukdo 20,62% ir 57,53% nežino. Moksleivių apklausa

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Crocodile technology“ naudojimo ir diegimo tyrimo pasiūlymai: 

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Crocodile technology“ naudojimo ir diegimo tyrimo pasiūlymai Kadangi efektyvus MKP „CROCODILE TECHNOLOGY“ naudojimas fizikos, informacinės technologijos ir technologijos pamokose labiausiai priklauso nuo dalyko mokytojo kompetencijos ir iniciatyvos, būtina rengti žymiai daugiau tobulinimo kursų fizikos ir technologijos mokytojams kaip konkrečiai MKP „CROCODILE TECHNOLOGY“ naudojimo atvejams, taip ir aplamai informacinių technologijų naudojimo mokykloje. Skatinti moksleivius mokytis naudoti „CROCODILE TECHNOLOGY“ įsisavinant fizikos ir technologijos (ypač elektrotechnikos) žinias, atlikti tyrimus kaip ši MKP palengvina tai atlikti. Plečiant mokyklų, kurios naudosis MKP „CROCODILE TECHNOLOGY“ ratą, reikėtų šią programą lituanizuoti.

MKP „Dinaminė geometrija“: 

MKP „Dinaminė geometrija“ Ar Jūsų mokykloje yra mokomoji kompiuterinė programa „Dinaminė geometrija“?

MKP „Dinaminė geometrija“ naudojimas: 

MKP „Dinaminė geometrija“ naudojimas

Lemiantys faktoriai MKP „Dinaminė geometrija“ panaudojimui: 

Lemiantys faktoriai MKP „Dinaminė geometrija“ panaudojimui

Slide31: 

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Dinaminė geometrija“ naudojimo ir diegimo tyrimo išvados   Faktą, kad moka dirbti programa „Dinaminė geometrija“ bei naudoja ją mokinių mokymui patvirtino trečdalis respondentų. Iš moksleivių atsakymų aiškėja, kad programa ,,Dinaminė geometrija” mokykloje naudojama mokinių mokymuisi labai retai: net 85 proc. moksleivių teigė, kad niekada nesimokė matematikos su šia MKP. 15 proc. apklaustų moksleivių atsakė, kad moka dirbti šia programa, iš jų 5 proc. moksleivių nurodė, kad išmoko dirbti šia programa ne mokykloje. Gana netikėta, jog nemokančių dirbti šia programa skaičiumi ypač išsiskiria gimnazijos: apie 45 proc. gimnazijų mokytojų nurodė, kad visai nemoka dirbti šia programa, o nemokančiųjų ar nepakankamai mokančių dirbti šia programa mokytojų gimnazijose yra per 70 proc. Mažiausiai mokančių dirbti šia programa mokytojų yra miesto tipo mokyklose. Įdomu pastebėti, kad ,,Dinaminę geometriją” gana aktyviai naudoja neatestuoti, jauni (iki 25 metų amžiaus) mokytojai. Kaip ir reikėjo tikėtis, iš mokytojų atsakymų apie ,,Dinaminę geometriją” paaiškėjo, kad ypač svarbiu veiksniu, apsprendžiančiu ,,Dinaminės geometrijos panaudojimą” mokinių mokymuisi, yra metodinių priemonių, kaip dirbti su šia programa, parengtų pamokos planų ir metodinių rekomendacijų trūkumas. Mokytojai ypač pageidautų jau dirbančių šia programa mokytojų teigiamos patirties įvertinimo, jos apibendrinimo ir išvadų.

Slide32: 

nepakankamas dėmesys mokytojų ir mokyklų administracijos atstovų atitinkamam švietimui bei jų motyvavimui aktyviai naudoti IT ugdymo procese yra vienas iš svarbesnių veiksnių, trukdančių veiksmingai diegti ir ,,Dinaminę geometriją” į ugdymo procesą.

MKP „Infotestas“: 

MKP „Infotestas“ Ar Jūsų mokykloje yra mokomoji kompiuterinė programa „Infotestas“?

MKP „Infotestas“ naudojimas: 

MKP „Infotestas“ naudojimas

Slide35: 

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Testų kūrimo ir vykdymo programos IS Infotestas“ naudojimo ir diegimo tyrimo išvados   ·        „Mokomųjų kompiuterinių priemonių (MKP) naudojimo ir diegimo tyrimas“ buvo vykdomas mokyklose, kurios yra gavusios „Testų kūrimo ir vykdymo programą IS Infotestas“. Atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 80,21% informatikos mokytojų žino, jog mokykla turi šią programą, bet naudojančių Infotestą informatikos pamokų metu yra tik apie 47% informatikos mokytojų. ·        Dauguma informatikos mokytojų per pastaruosius dvejus metus lankėsi informacinių technologijų kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Apie 39% mokytojų nurodė, kad juose tobulinosi daugiau nei 32 valandas. Tačiau Infotestu tobulinimo kursuose išmoko dirbti tik 12,5% mokytojų, didžiausia dalis mokytojų (68%) mokėsi dirbti šia programa savarankiškai. Akivaizdu, jog metodinių priemonių bei parengtų pamokos planų ir metodinių rekomendacijų trūkumas yra ypač svarbūs veiksniai, apsprendžiantys Infotesto naudojimą.

Slide36: 

·      Kompiuterių trūkumas, kaip faktorius, apsprendžiantis Infotesto naudojimą yra taip pat gana reikšmingas. Aktualesnis šis faktorius yra kaimų ir miestelių mokyklose (lyginant su didmiesčių bei rajonų ir savivaldybių centrų mokyklomis). Analizuojant atsakymus pagal mokyklų tipus, matome, kad kompiuterių trūkumas, kaip faktorius lemiantis Infotesto panaudojimą, mažiau aktualus pagrindinėje mokykloje, nei vidurinėje ir gimnazijoje. ·       Apklaustųjų mokytojų kolegų nuostatos į dalyko mokymą naudojant Infotestą nėra labai stipriai įtakojančios mokytojo apsisprendimą naudoti ar ne pamokų metu šią MKP. ·       „Testų kūrimo ir vykdymo programa IS Infotestas“ gali būti naudojama ne tik informatikos pamokų metu. Atliktos apklausos rezultatai rodo, jog tik 29% informatikos mokytojų rekomenduoja šią MKP kitų dalykų mokytojams.

„Komenskio logo“ naudojimas: 

„Komenskio logo“ naudojimas Kaip dažnai naudojate „Komenskio Logo“?

MKP „Komenskio logo“ naudojimą įtakojantys faktoriai: 

MKP „Komenskio logo“ naudojimą įtakojantys faktoriai

Slide39: 

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Komenskio Logo“ naudojimo ir diegimo tyrimo išvados Mokomosios kompiuterinės priemonės, Komenskio Logo, naudojimo ir diegimo tyrime dauguma (88%) informacinių technologijų mokytojų teigia, jog jų mokykloje yra tiriamoji programa (nors mokyklos atrinktos iš sąrašo, kuriose turi būti ši programa). 73% mokytojų teigia, kad kompiuterio programą Komenskio Logo moka naudoti gerai arba pakankamai gerai. Visi mokytojai, metodininkai ir ekspertai, atsakė, kad moka dirbti šia programa.      Mokytojai didmiesčiuose (80%) labiau moka naudoti kompiuterio programą Komenskio Logo nei miestuose (72%) ar kaimuose (67%). Gimnazijose ir vidurinėse mokyklose dauguma (96%) mokytojų moka dirbti su Komenskio Logo, o pagrindinėse mokyklose žymiai mažiau – tik 60%.      Kompiuterinę mokomąją priemonę „Komenskio Logo“ naudoja didelė dalis informacinių technologijų mokytojų (iki 59%). Moksleivių apklausa parodė, kad mažiau nei pusė mokinių (44%) buvo mokomi su Komenskio Logo. Dauguma mokytojų teigia, kad šią programą naudoja 5‑6 klasėse. Mokomosios piemenės panaudojimo rezultatai yra pakankamai geri, žinant, kad šiose klasėse nėra privalomo informacinių technologijų kurso.      Dauguma mokytojų reikšmingu faktoriumi laiko didelį vienam mokytojui tenkantį mokinių skaičių ir tik apie pusė mokytojų teigia, kad juos tenkina turimas kompiuterių skaičius, o tai labai apsunkina kompiuterinių mokomųjų priemonių panaudojimą.

Slide40: 

Mokomosios kompiuterinės priemonės „Komenskio Logo“ naudojimo ir diegimo tyrimo siūlymai    Kadangi mokomosios priemonės naudojimo efektyvumas priklauso nuo mokytojų pasirengimo, o 27% mokytojų teigia nemokantys dirbti Komenskio Logo programa, ir iš mokančių dirbti 60% mokytojų šią programą išmoko naudoti savarankiškai, siūlome mokytojams organizuoti tobulinimosi kursus.       Kompiuterinės mokomosios priemonės naudojimas labai priklauso nuo kompiuterių skaičiaus mokyklose. Reikėtų ieškoti galimybių žymiai padidinti kompiuterių skaičių mokyklose, nes jų trūkumas neigiamai įtakoja kompiuterinių priemonių naudojimą.

Slide41: 

Mokytojų apklausos išvados (bendros) Rezultatai rodo, kad nemažai mokytojų (atskirais atvejais nuo 15 iki 30), kurie turėtų naudotis konkrečia programa teigia, kad jų mokykloje tos MKP nėra arba jie teigia, jog nežino, ar ji yra. Tuo tarpu „Mokomųjų kompiuterinių priemonių (MKP) naudojimo ir diegimo tyrimas“ buvo vykdomas mokyklose, kurios buvo gavę šias programas. Kompiuterių trūkumas, kaip faktorius, apsprendžiantis MKP naudojimą yra gana reikšmingas. Aktualesnis šis faktorius yra kaimų ir miestelių mokyklose (lyginant su didmiesčių bei rajonų ir savivaldybių centrų mokyklomis). Analizuojant atsakymus pagal mokyklų tipus, matome, kad kompiuterių trūkumas, kaip faktorius lemiantis MKP panaudojimą, mažiau aktualus pagrindinėje mokykloje, nei vidurinėje ir gimnazijoje. Didelei daliai mokytojų (atskiroms programoms nuo 45 iki 55) administracijos pozicija neturėjo ir neturi jokios įtakos MKP naudojimui ugdymo procese. Tarp šių respondentų didžiąją dalį sudaro tie, kurie ugdymo procese nenaudoja MKP. Tačiau tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad didelei daliai mokytojų mokyklos administracijos skatinimas ir MKP naudojimo rėmimas daro esminę įtaką planuojant ar ateityje ugdymo procese naudoti informacines technologijas.

Slide42: 

Moksleivių, tenkančių vienam mokytojui skaičiaus faktorius yra labiau reikšmingas (labiau lemiantis MKP naudojimą) mokyklose, esančiose didmiesčiuose ir savivaldybių bei rajonų centruose negu kaimų ir miestelių mokyklose. Nagrinėjant mokytojų atsakymus pagal mokyklų tipus, matome, kad šis faktorius labiau reikšmingas gimnazijose ir vidurinėse mokyklose, mažiau reikšmingas – pagrindinėse mokyklose. Metodinių priemonių trūkumas bei parengtų pamokos planų ir metodinių rekomendacijų trūkumas yra ypač svarbūs veiksniais, apsprendžiantys MKP naudojimą– nuo 77 (gimnazijos) iki 90 (pagrindinėse mokyklose) respondentų (mokytojų) nurodo, kad šie veiksniai daugiau ar mažiau apsprendžia MKP naudojimą ugdymo procese. Tyrimo rezultatai rodo, kad apklaustųjų mokytojų kolegų nuostatos į dalyko mokymą naudojant vieną ar kitą MKP nėra labai stipriai įtakojančios mokytojo apsisprendimą mokyti vaikus vienos ar kitos MKP pagalba. Remiantis tyrimo rezultatais, galime teigti, kad nagrinėjamas MKP pagal tai, kur jomis buvo išmokta dirbti, galima suskirstyti į dvi rūšis: programas, kuriomis dažniausiai išmokstama dirbti savarankiškai (Infotestas ir Komenskio Logo) ir programas, kurių išmokimui didelės reikšmės turi rengiami mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursai (Crocodile chemistry, Crocodile technology, Dinaminė geometrija). Apklaustųjų mokytojų rezultatai rodo, kad daugiau laiko informacinių technologijų naudojimo ugdymo procese kursuose praleidę mokytojai linkę labiau planuoti IT naudojimą ugdymo procese.

Slide43: 

Moksleivių apklausos išvados ·        Tai, kad jų mokykloje yra ,,Komenskio logo” programa žino 60 proc. moksleivių. Pamokose šia programa dirba 30 proc. moksleivių, po pamokų – 7 proc. moksleivių. 44 proc. apklaustų moksleivių nurodė, kad nemoka dirbti šia programa. Dirbantys šia programa moksleiviai mano, kad programa ,,Komenskio logo” padeda jiems įsisavinti darbo su kompiuteriu principus. Dauguma jų žino knygas ,,Logo pradžiamokslis” ir ,,Komenskio Logo: kūrybiškoji informatika”, jas naudoja bei palankiai jas vertina. Tai, kad jų mokykloje yra ,,Crocodily chemistry” programa žino 40 proc. moksleivių. Pamokose šia programa dirba 28 proc. moksleivių, po pamokų – 14 proc. moksleivių. 64 proc. apklaustų moksleivių nurodė, kad nemoka dirbti šia programa. Iš moksleivių atsakymų aiškėja, kad programa ,,Crocodily chemistry” praktiškai naudojama gana retai, tačiau moksleiviai, kurie mokosi jos pagalba, mano, kad ši programa padeda jiems įsisavinti chemiją. Tai, kad jų mokykloje yra ,,Crocodily technology” programa žino 34 proc. moksleivių. Pamokose šia programa dirba 13 proc. moksleivių, po pamokų – 15 proc. 72 proc. moksleivių nurodė, kad nemoka dirbti šia programa. 11 proc. moksleivių išmoko dirbti šia programa ne mokykloje. Kadangi programa naudojama gana retai, tai platesnių išvadų apie jos poveikį moksleivių mokymuisi spręsti negalime.

Slide44: 

Tai, kad jų mokykloje yra programa ,,IS Infotestas” žino 31 proc. moksleivių. Apie trečdalį moksleivių nurodė, kad pamokose šia programa dirbo patys ar ją naudojo mokytojas. 6 proc. moksleivių nurodė, kad yra net keletą kartų per savaitę testuojami šia programa. 21 proc. moksleivių mano, kad ši programa padeda jiems mokytis informatikos, apie 10 proc. mano priešingai. Tai, kad jų mokykloje yra programa ,,Dinaminė geometrija” žino 22 proc. moksleivių. 7 proc. moksleivių atsakė, kad mokytojas mokė juos dirbti šia programa. 5 proc. moksleivių išmoko dirbti šia programa ne mokykloje. Panašus procentas moksleivių dirba šia programa ne pamokose. Dauguma apklaustų moksleivių teigė, kad pamokose labai retai naudoja šią programą arba iš viso jos nenaudoja. Iš moksleivių atsakymų aiškėja, kad programa ,,Dinaminė geometrija” naudojama labai retai, todėl kol kas apie jos tinkamumą iš moksleivių atsakymų spręsti negalime.

Slide45: 

Iš tyrimo išplaukiantys siūlymai: Kadangi kompiuterių trūkumas bei moksleivių, tenkančių vienam mokytojui, kaip faktorius, apsprendžiantis MKP naudojimą yra gana reikšmingas, siūlytume inicijuoti papildomas mokyklų aprūpinimo kompiuteriais programas. Kadangi nemažai mokytojų (atskiroms MKP nuo 15 iki 30) teigia, kad jų mokyklose tos MKP nėra arba jie teigia, jog nežino, ar ji yra (tuo tarpu „Mokomųjų kompiuterinių priemonių (MKP) naudojimo ir diegimo tyrimas“ buvo vykdomas mokyklose, kurios turėjo šias programas), siūlytume peržiūrėti MKP skyrimo mokykloms tvarką. Kadangi mokytojų apklausos rezultatai rodo, kad daugiau laiko informacinių technologijų naudojimo ugdymo procese kursuose praleidę mokytojai linkę labiau planuoti IT naudojimą, siūlytume sudaryti mokytojams daugiau galimybių kelti savo kvalifikaciją MKP naudojimo srityse. Kadangi metodinių priemonių bei parengtų pamokos planų ir metodinių rekomendacijų trūkumas yra ypač svarbūs veiksniai, apsprendžiantys MKP naudojimą ugdymo procese ir nemažai mokytojų nurodo, jog jie išmoksta naudotis MKP ar linkę kelti savo kvalifikaciją savarankiškai, siūlytume papildomai inicijuoti MKP metodinių priemonių rengimą bei mokytojų gerosios patirties sklaidą įvairiais būdais (elektroniniu, spausdintu, seminarų forma ir pan.) Kadangi tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad didelei daliai mokytojų mokyklos administracijos skatinimas ir MKP naudojimo rėmimas daro esminę įtaką planuojant ar ateityje ugdymo procese naudoti informacines technologijas, siūlytume skatinti mokyklų vadovus aktyviau remti informacinių technologijų naudojimą ugdymo procese.

AČIŪ: 

AČIŪ už dėmesį