Slide1: SPORTININKŲ RENGIMO PAGRINDAI SPORTO TECHNOLOGIJŲ KATEDRA E.prof.p. habil. dr. Antanas Skarbalius


Slide2: Olimpinio sporto plėtros tendencijų lyginamoji analizė


Slide3: Olimpinio sporto plėtros tendencijų lyginamoji analizė


Slide4: Olimpinio sporto plėtros tendencijų lyginamoji analizė


Slide5: Olimpinio sporto plėtros tendencijų lyginamoji analizė


Slide6: Olimpinio sporto plėtros tendencijų lyginamoji analizė


Slide7: Olimpinio sporto plėtros tendencijų lyginamoji analizė


Slide8: Olimpinio sporto plėtros tendencijų lyginamoji analizė Kokie dar lyginimo aspektai būtų galimi???? Paanalizuokite ir suraskite individualiai


Slide9: SPORTINIŲ REZULTATŲ AUGIMO TENDENCIJOS   Tendencijų požymiai: Sportiniai rezultatai nuolat gerėja Individualūs sporto šakos kitimai (tolydžiai kylantys; banguotai kintantys) Bendri kitimo dėsningumai logistine kreive     Trys sportinių rezultatų augimo tendencijų fazės Kodėl apskritai galima gerinti treniruotumą?


Slide10:                                   I Fazė II fazė III Fazė   Fazės (metai) I fazės požymiai: Sporto šakos atsiradimo pradžia (varžybų taisyklių ir varžybų vykdymo reglamentacija) Sporto šakos sportininkų rengimo metodikos pradmenys Nežymus sportinių rezultatų gerėjimas II fazės požymiai: Žymiai padidėję fiziniai krūviai Sukuriamos pažangesnės sporti- ninkų rengimo programos Sportinių rezultatų “šuolis” III fazės požymiai: ·  Optimalūs treniravimo ir varžybiniai krūviai, adekvatūs sportininko galioms ·  Moksliškai pagrįstos individualios sportininkų rengimo programos ·  Sportinių rezultatų stabilizacija Sporto šaka tampa pramogų verslo preke. Sportininkas kartu su treneriu ir kita infrastruktūra sukuria produktą, kuris gana sėkmingai parduodamas


Slide11: SPORTINIO RENGIMO SISTEMOS TOBULINIMO KRYPTYS IR POŽYMIAI (Beasbel & Taylor, 1996; Platonovas, 1997; Suslovas, 1997) 1.Treniravimo krūvių didėjimas ·        Valandos ·        Dienos ·        Treniruočių skaičius ·       Krūvių apimtys 2. Treniravimo specifiškumas – adekvatus sporto rungties struktūrai Bendro ir specialaus rengimo santykis


Slide12: SPORTINIO RENGIMO SISTEMOS TOBULINIMO KRYPTYS IR POŽYMIAI 3. Individualumas Kokie yra sportininkų išskirtini individualumų požymiai? 4. Didėjantis varžybų skaičius Startų skaičius 5. Sportinio rengimo proceso tobulinimas Krūvių turinio derinimas Darbo ir poilsio kaita 6. Rengimo procesas artinamas toms sąlygoms, kuriose vyks varžybos Geografinė Klimato


Slide13: SPORTINIO RENGIMO SISTEMOS TOBULINIMO KRYPTYS IR POŽYMIAI 7. Netradicinių rengimo priemonių taikymas. Organizmo galių stiprinimas bei atsigavimo procesų greitinimas ·        Atsigavimo priemonės Galių stiprinimas 8. Planingas ir kryptingas daugiametis rengimas ·        Optimalūs krūvių parametrai, adekvatūs sportininko galioms, visuose rengimo etapuose Rengimo turinio kaita visuose rengimo etapuose 9. Sportininkų rengimo valdymas moksliniu pagrindu Informatyvūs sportinį parengtumą įvertinantys kriterijai 10. Sportinio rengimo proceso dinamiškumas ·        Požiūrių kitimas (filosofija) Pažangos veiksmingumas (mokslo taikymo kaita)


Slide14: TRENIRAVIMO FAKTORIAI (Bompa, 1999) SPORTINIS REZULTATAS Trenerio asmenybė, Jo kompetencija, žinios įgūdžiai Sportininko genetiniai gebėjimai Sportininko motyvacija Sporto mokslo taikymas Techninės priemonės Varžybų sistema Rengimo kokybė


Slide15: SPORTINIS RENGIMAS IR PARENGTUMAS Kas yra sportinis rengimas ir parengtumas? Rengimas – ugdymas Parengtumas – rengimo rezultatas Sportinis rengimas – pedagoginis vyksmas sportininkui parengti Sportinis parengtumas – sportininko fizinių ir dvasinių galių išraiška varžybose Kokios yra sportinio parengtumo rūšys?


Slide16: SPORTINIS RENGIMAS IR PARENGTUMAS Sveikata Funkcinis pajėgumas Sportinis parengtumas (sportinis rezultatas) Kūno kompozicija Atletinis parengtumas Techninis parengtumas Taktinis parengtumas Teorinis parengtumas Psichinis parengtumas INTEGRALUSIS RENGIMAS


Slide17: SPORTO MOKSLAS TRENIRAVIMO MOKSLAS ANTROPOMETRIJA JUDESIŲ MOKYMAS IR VALDYMAS SPORTO FILOSOFIJA SPORTO EKONOMIKA SPORTO REGĖJIMAS SPORTO SOCIOLOGIJA SPORTO PEDAGOGIKA SPORTO FIZIOLOGIJA SPORTO PSICHOLOGIJA SPORTO ISTORIJA SPORTO INFORMACIJA SPORTO VADYBA SPORTO MEDICINA BIOMECHANIKA KOKIŲ ŽINIŲ TRENERIUI BŪTINA?


Slide18: SIDNĖJUS 2000 *** SPORTO MOKSLO ATASKAITA ANTANAS SKARBALIUS *** MOKSLO PATARĖJAS SPORTININKŲ RENGIMO STRATEGIJA PO SIDNĖJAUS OLIMPIADOS – “REIKIA PLANUOTI” IŠVADOS: PO ATLANTOS OLIMPIADOS - “MAN NEREIKIA JOKIO MOKSLO” TRENERIŲ KVALIFIKACIJA ŽYMIAI PAGERĖJO IR BENDRADARBIAVIMAS PAKILO Į AUKŽTESNĮ LYGMENĮ


Slide19: SIDNĖJUS 2000 *** SPORTO MOKSLO ATASKAITA ANTANAS SKARBALIUS *** MOKSLO PATARĖJAS SPORTININKŲ RENGIMO STRATEGIJA NEPLANUODAMI RENGIMO - PLANUOJAME NESĖKMĘ DARBAS BE PLANO - PLANUOTA NESĖKMĖ IŠVADOS:


Slide20: SIDNĖJUS 2000 *** SPORTO MOKSLO ATASKAITA ANTANAS SKARBALIUS *** MOKSLO PATARĖJAS SPORTININKŲ RENGIMO VALDYMAS (TYRIMAI) SPORTINIO PARENGTUMO KITIMAS NE VISADA PAVYKSTA PARENGTI SPORTININKĄ, KAD GERIAUSIĄ SPORTINĘ FORMĄ PASIEKTŲ VARŽYBŲ METU ATRANKA SIDNĖJUS


Slide21: SIDNĖJUS 2000 *** SPORTO MOKSLO ATASKAITA ANTANAS SKARBALIUS *** MOKSLO PATARĖJAS SPORTININKŲ RENGIMO VALDYMAS (TYRIMAI) 1 1 2 2 3 3 4 4 RETI TESTAVIMAI GALI DAUGIAU SUKLAIDINTI, NEGU PADĖTI KRYPTINGAI VALDYTI RENGIMĄ


Slide22: SIDNĖJUS 2000 *** SPORTO MOKSLO ATASKAITA ANTANAS SKARBALIUS *** MOKSLO PATARĖJAS SPORTININKŲ RENGIMO VALDYMAS (TYRIMAI) TIK DAŽNI TESTAVIMAI GALI PADĖTI KRYPTINGAI VALDYTI SPORTININKŲ RENGIMĄ


Slide23: Lietuvos plaukikų kalnų treniruočių ir aklimatizacijos Australijoje ir imlumo sporto mokslui problema Sidnėjus Kalnai Kalnų treniravimosi poveikis koks? Aklimatizacija Australijoje Kur Sidnėjus?


Slide24: PASAULIS YRA TOKS Ką jie darė, kad tapo tokiais? Kaip darė? Kiek darė? Mes esame tokie Mūsų pa- rengimą sąlygoja mūsų rengimasis Pasirodo, mes tu- rime ir privalumų ne tik trūkumų Ką daryti? Mūsų rengimasis turi atitikti pasaulio elito parengtumą Darysime kaip jie Darysime geriau nei jie Galime būti pajėgesni negu jie Rengimą ir parengtumą valdysime! Asmeniniai rezultatai Atėnuose Analizuosiu! Darysiu Išvadas! Planuosiu! Susitiksime Pekine! Suklydau? Dar galiu pasitaisyti!


Slide25: SPORTINIO RENGIMO PROCESO (VYKSMO) SUDĖTINĖS DALYS Sporto treniruotė Sporto varžybos Sportininko darbingumo atgavimas (regeneracija)


Slide26: SPORTO TRENIRUOTĖ - Ilgalaikis ir sistemingas Specializuotas ir kryptingas Fizinių, techninių, taktinių, intelektinių gebėjimų ugdymas Fiziniais pratimais SPORTO TRENIRUOTĖ - valdomas pedagoginis vyksmas


Slide27: SPORTO VARŽYBOS – varžymasis dviejų ar daugiau sportininkų, komandų pagal iš anksto paskelbtus nuostatus laikantis varžybų taisyklių


Slide28: SPORTININKO DARBINGUMO ATGAVIMAS pedagoginės biologinės psichinės


Slide29: SPECIFINIAI SPORTININKŲ RENGIMO PRINCIPAI 1.    Sportininko aktyvaus dalyvavimo sportinio rengimo procese principas: Sporto filosofijos koncepcija (socialiniai aspektai, profesija) Įvertinant sportinį perengtumą Nustatant sportininko ypatumus (privalumus ir nepakankamumus) sudarant rengimo koncepciją Sudarant rengimo programas Rengiant dalyvavimo varžybose koncepciją Valdant rengimą Analizuojant rengimą ir dalyvavimą varžybose


Slide30: 2. Nenutrūkstamumo principas Organizmo reakcija į fizinius krūvius ir atsigavimo dėsningumai  Superkompensacijos ciklas


Slide31: 2. Nenutrūkstamumo principas Organizmo reakcija į fizinius krūvius ir atsigavimo dėsningumai  Superkompensacijos ciklas Krūvis Homeostazė Nuovargis I fazė Kompen sacija II fazė Superkompensacija III fazė Involiucija IV fazė 24 – 48 – 72 val??? 4-8 h


Slide32: Superkompensacijos ciklas Koks krūvis sukelia adaptacijos procesus? – Adaptacija įvyksta tik tada, kai krūvis yra adekvatus organizmo galioms (per mažas krūvis nesukelia adaptacijos procesų – pvz.: intensyvumas, žemesnis nei 30%) Organizmo gebėjimas kompensuoti prarastus energetinius resursus (energetines medžiagas), ne tik sugrįžti į pradinę homeostazės būseną, bet ir viršyti (superkompensacijos fazė) Kokia kompensacijos ir superkompensacijos trukmė? – Kompensacija greičiausia per 4-8 val po krūvio (kartais pasiekia net ir superkompensacijos fazę) – 24 val pakanka atgauti fizines, psichines galias – Po kelių fizinių krūvių kumuliacijos gali reikėtų 48 val – Po max ar supramax krūvių gali reikėti 3 parų – 72 val. Trečios paros pabaiga-ketvirtos paros pradžia


Slide33:     Organizmo greitosios ir lėtosios adaptacijos ypatumai 1. Sportinis parengtumas gerėja (adaptacija pozityvi) 2. Sportinis parengtumas gerėja (adaptacija pozityvi). Nauji krūviai taikomi superkompensacijos fazėje


Slide34: 3. Sportinis parengtumas gerėja (adaptacija pozityvi). Krūviai taikomi ir superkompensacijos, ir kompensacijos fazėse 4. Sportinis parengtumas blogėja (adaptacija negatyvi). Krūviai taikomi tik kompensacijos fazėje


Slide35: 3. Fizinio krūvio didinimo principas Sportinio rengimo principai Didėja metinis krūvis (nuo 200 val iki 1500 val ir >) augant sportuojančiam ir didėjant jo meistriškumui - Didėja pratybų skaičius mikrocikle (nuo 2 iki 20) - Didėja pratybų skaičius per dieną (nuo 1 iki 4) - Didėja specializuotų pratybų skaičius (nuo 20% iki 8% ir >) - Didėja varžybiniai krūviai (10% iki 20% ir >) - Didinamas egzogeninių (išorinio poveikio) veiksnių kiekis


Slide36: 4. Visapusiško rengimo principas Sportinio rengimo principai - Ugdyti judamuosius gebėjimus, visas organizmo sistemas - Išvengti ankstyvos siauros specializacijos 5. Bendro ir specialaus rengimo principas Gerėjant meistriškumui ir augant, didėja specialaus rengimo santykis nuo 20% specialaus ir 80% bendro rengimo iki 80% specialaus ir 20% bendro


Slide37: Sportinio rengimo principai 6. Variabilumo (variacijos) principas Kitų sporto šakų taikymas ugdant judamuosius gebėjimus, tobulinant judamuosius gebėjimus - Fizinių krūvių apimties ir intensyvumo kitimas - Pedagoginių krūvių turinio kitimas 7. Specializacijos principas Specifinė adaptacija (ne tik fiziologinė, bet ir psichologinė bei pedagoginė – fizinis, techninis, taktinis, teorinis parengtumas) - Kiekvienos sporto šakos specifika


Slide38: Amžiaus, sportavimo pradžios, specializacijos ir sportinių rezultatų siekimo sąveika (Bompa, 1999)


Slide39: Sportinio rengimo principai 8. Individualumo principas Saviti individualūs įgimti ypatumai (sveikata, fizinis išsivystymas, fizinės ypatybės, motoriniai gebėjimai, psichika, adaptaciniai mechanizmai – reakcija į krūvius ir atsigavimo ypatumai) - Įgimtų ir įgytų savybių derinimas - Biologinė branda - Varžybinė patirtis Individualus, adekvatus sportininko galioms, sportinio rengimo programavimas


Slide40: Sportinio rengimo principai 9. Krūvio banguotumo principas - Mikrocikle 1 2 3 4 5 6 7 - Mezocikle I II III IV V - Makrocikle Parengiamas Varžybų Atsigavimo - Tarp kelių makrociklų 2001 2002 2003 2004


Slide41: Sportinio rengimo principai 10. Sportinio rengimo cikliškumas - Vyksmų visuma, sudarančių užbaigtą ratą - Mikrociklai - Mezociklai - Makrociklai - Olimpinis ciklas - Pasaulio čempionatų ciklas - Žemynų čempionatų ciklas


Slide42: Sportinio rengimo principai 11. Modeliavimo principas Treniravimo aplinka artima arba identiška varžybinėms sąlygoms - Geografinės, klimato, maitinimo, gyvenimo sąlygos - Treniravimo turinys - Treniravimo režimas


Slide43: Sportinio rengimo principai 12. Sportinių rezultatų siekimas - Visų principų įgyvendinimas suteikia galimybę pasiekti geriausių rezultatų - Varžybų sistemos tobulinimas


Slide44: ATLETINIS RENGIMAS IR PARENGTUMAS FIZINIS RENGIMAS IR PARENGTUMAS BENDRASIS Judamųjų gebėjimų ugdymas ir išugdymo lygis Jėga Greitumas Ištvermė Lankstumas Koordinacija Vikrumas Pusiausvyra SPECIALUSIS Judamųjų gebėjimų ugdymas ir išugdymo lygis, atitinkantis sporto šakos specifinės veiklos pobūdį G– J G–I J–G J–I J–G–I Integralus judamųjų gebėjimų pasireiškimas


Slide45: Jėga (Strength) yra gebėjimas įtempti raumenis ir įveikti pasipriešinimą Kent, M. (1998). The Oxford Dictionary of Sports Science and Medicine. Oxford University Press. Judamųjų gebėjimų (motorinių gebėjimų) apibūdinimas Dintiman, G.B., Ward, R.D., Tellez, T., Sears, B. (1998). Sports Speed. Human Kinetics. GREITUMAS (QUICKNESS) refers to the ability of an athlete to perform specific movement in the shortest possible time (p. viii) Vadinasi: Greitumas yra gebėjimas greitai atlikti judesius


Slide46: Fizinių ypatybių arba judamųjų gebėjimų (motorinių gebėjimų) apibūdinimas IŠTVERMĖ (ENDURANCE) - gebėjimas ilgą laiką išlaikyti specifinį organizmo aktyvumą Kent, M. (1998). The Oxford Dictionary of Sports Science and Medicine. Oxford University Press.


Slide47: LANKSTUMAS Lankstumo apibrėžimas: Lotynų kilmės žodis “flectere” arba “Flexibilis” - reiškia “lenkti – lenktis”. Lankstumas – t.y. fizinė ypatybė – gebėjimas daryti didelės amplitudės judesius (Stonkus, 1996): Lankstumas (FLEXIBILITY, MOBILITY) – gebėjimas atlikti sąnario judesį didžiausia amplitude (gebėjimas atlikti didžiausios amplitudės judesius) (Kent, 1998; Beyer, 1992).


Slide48: KOORDINACIJA Judesių sudėtingumas yra koordinacija (Bompa, 1999) Koordinacija – nervų raumenų funkcijų suderinta veikla (Beyer, 1992 Koordinacija – gebėjimas suderinti atskirų kūno dalių judesius į vieną visumą Jis neigia koordinacijos kaip neapibrėžtą terminą. Koordinacija – tai esą specifinė koordinacija (pvz.: akies ir rankos) (Kent, 1998). Koordinacija (COORDINATION) – gebėjimas derinti organizmo funkcijų ir judesių veiklą Arba: suderinta organizmo funkcijų ir judesių veikla


Slide49: Vikrumas (AGILITY) yra gebėjimas greitai ir tiksliai keisti kūno padėtį ir judėjimo kryptį (Davis, Bull, Roscoe J., Roscoe D., 1997; Johnson, Nelson, 1986) VIKRUMAS


Slide50: PUSIAUSVYRA BALANCE (angl.), GLEICHGEWICHT (vok.)Pusiausvyra – gebėjimas išlaikyti stabilią ir specifinę orientaciją priklausomai nuo aplinkos. Statinė pusiausvyra – gebėjimas išlaikyti nejudamą pozą. Dinaminė pusiausvyra – gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą judant. Pusiausvyra priklauso nuo akių, odos ir raumens receptorių. (Kent, 1998; Beyer, 1998). Pusiausvyra – gebėjimas išlaikyti kūno padėtį


Slide51: Judamųjų gebėjimų sąveika JĖGA GREITUMAS IŠTVERMĖ LANKSTUMAS J-G G-J G-I I-G J-I I-J G-J-I G-I-J J-G-I


Slide52: JUDAMŲJŲ GEBĖJIMŲ PIRAMIDĖ JĖGA IŠTVERMĖ J-G G-J I-G KOORDINACIJA, VIKRUMAS, PUSIAUSVYRA FIZIOLOGINĖS PSICHINĖS GALIOS GREITUMAS G-I J-I I-J LANKSTUMAS


Slide53: VYRAUJANČIŲ JUDAMŲJŲ GEBĖJIMŲ POŽYMIAI JĖGA IŠTVERMĖ KOORDINACIJA, VIKRUMAS, PUSIAUSVYRA FIZIOLOGINĖS PSICHINĖS GALIOS GREITUMAS


Slide54: JĖGA IŠTVERMĖ KOORDINACIJA, VIKRUMAS, PUSIAUSVYRA FIZIOLOGINĖS PSICHINĖS GALIOS GREITUMAS VYRAUJANČIŲ JUDAMŲJŲ GEBĖJIMŲ POŽYMIAI


Slide55: JĖGA IŠTVERMĖ KOORDINACIJA, VIKRUMAS, PUSIAUSVYRA FIZIOLOGINĖS PSICHINĖS GALIOS GREITUMAS VYRAUJANČIŲ JUDAMŲJŲ GEBĖJIMŲ POŽYMIAI


Slide56: DAUGIAMETIS SPORTININKŲ RENGIMAS 1. Preliminaraus rengimo etapas (iki sportavimo pradžios) 2. Pradinio rengimo etapas (5-10) 3. Bazinio rengimo etapas (11-15) 4. Specializuoto rengimo etapas (15-19) 5. Sportinių rezultatų siekimo etapas (20-30) 6 . Sportinių rezultatų išlaikymo etapas (>30)


Slide57: 1. Preliminaraus rengimo etapas


Slide58: 2. Pradinio rengimo etapas


Slide59: 3. Bazinio rengimo etapas


Slide60: 4. Specializuoto rengimo etapas


Slide61: 5. Sportinių rezultatų siekimo etapas


Slide62: 6 . Sportinių rezultatų išlaikymo etapas


Slide63: ATRANKA TIKSLAS: Identifikuoti talentą - t. y. atrasti sportui gabų individą Klausimai: Ar kiekvienas gali pasiekti didelių sportinių rezultatų? Kokią dalį sportininko rengimo galima valdyti? Atsakymai: Tik talentai gali tapti elito sportininkais 80 % sportinius pasiekimus nulemia genetiškai determinuoti gebėjimai ir 20 % galima ugdyti (valdyti)


Slide64: 1. Natūrali   ·     kas pasirenka sporto šaką, tas ir siekia rezultatų ·     geresnius rezultatus etapuose pasiekę sportininkai, ir tampa elito sportininkais TALENTŲ ATRANKOS METODAI


Slide65: 2. Mokslo pagrindais paremta sportinė atranka   Tokios atrankos požymiai yra:   ·     individo sveikata (ištvermės, dvikovos, šaudymo ir …..) ·     fizinis išsivystymas ·     motoriniai gebėjimai ·     specifiniai gebėjimai, būdingi sporto šakai ·     biologinis amžius ·     psichinės veiklos rodikliai ·     įgimti požymiai (raumeninės skaidulos, anaerobinis ir aerobinis pajėgumas) atsigavimo po krūvių trukmė


Slide66: SPORTINIŲ REZULTATŲ PROGNOZAVIMO PRINCIPAI 1. Esamas lygis Mažiausia tikimybė Vidutinė tikimybė Didžiausia tikimybė 2. Rezultatų augimo tempai 3. Rezultatų didėjimo stabilumas


Slide67: Motorinis amžius   V.Zaciorskis (bern.) nustatė motorinį amžių pagal šuolio į tolį iš vietos rezultatus:   170 - 12m 5 mėn 180 - 13m 4 mėn 190 - 14m 2 mėn 200 - 14m 10 mėn   Ar galima šiais kriterijais naudotis?


Slide68: Lesage, Marcotte (1985) Morfofunkciniai ypatumai: Reikšmingumas   1.    Ūgis, liemens, galūnių ilgis - Labai reikšmingas 2.    Greitųjų ir lėtųjų raumeninių skaidulų santykis - Labai reikšmingas 3.    Raumenų riebalų santykis - Reikšmingas 4.    Anaerobinis darbingumas - Reikšmingas 5.    Aerobinis darbingumas - Reikšmingas 6.    Pečių ir klubų apimtis - Vidutinis  


Slide69: Lesage, Marcotte (1985) Motoriniai gebėjimai 1.    Psichomotorinių reakcijų greitis - Labai reikšmingas 2.    Raumenų ištvermė - Labai reikšmingas 3.    Maksimali statinė jėga - Reikšmingas 4.    Greitumo jėga - Reikšmingas 5.    Lankstumas - Reikšmingas 6.    Maksimali dinaminė jėga - Reikšmingas 7.    Koordinacija - Vidutinis


Slide70: J.Borms,1(999), Models and Problems in Talent Prediction, Proceedings of the 3rd International Scientific Congress on Modern Olympic Sport, Vol. XLIII (Supplement No 1). Akademia Wychovania Fizycznego Jozefa Pilsudskiego w Warszawie. Warszawa. (pp. 19-22). J.Borms, Vrije Universiteit Brussel, Brussels, Belgium   Testavo 525 mergaičių ir berniukų (6-17 metų amžiaus individų longitudiniai tyrimai - tyrė 16 metų) Nustatė, kad endo ir ektomorfų tipai yra beveik stabilūs, kai tuo tarpu mezomorfai mažiausiai stabilūs – priklauso nuo aplinkos. Teigia, kad somatotipai ir psichologiniai parametrai – sportinio talento kriterijai.


Slide71: KINIJA   Tikslas - rasti sportui gabius vaikus. Kūno kultūra darželiuose. Donšan mieste savaitėje 6 val. skiriamos kūno kultūrai. Pratybų turinys - žaidimai ir protinis ugdymas. Nuo 1 klasės jau vykdomos kūno kultūros pamokos specializuotai sporto šakomis.


Slide72: ATRANKA, JOS ETAPAI, ATRANKOS KRITERIJAI ETAPAI AMŽIUS KRITETRIJAI 1. PRELIMINARI ??????? Noras, sveikata, ūgis, aktyvumas žaidžiant 2. PRADINĖ ??????? Noras, sveikata, ūgis, aktyvumas, taiklumas, technika, fizinis pareng 3. PAGILINTA ??????? Noras, sveikata, ūgis, aktyvumas, taiklumas, technika, fizinis (+ Spec) 4. SPECIALIZUOTA ??????? Sveikata, specifiniai gebėjimai, technika, TA, FD, FR. Ūgis? 5. BAIGIAMOJI ??????? Specifiniai gebėjimai, FD, FR


Slide73: Amžiaus tarpsniai, palankūs ugdyti judamuosius gebėjimus Pastaba: amžiaus tarpsniai – sąlyginiai. Nuomonių ir tyrimų rezultatų įvairovė Gebėjimai 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 Vikrumas Koordinacija Greitumas Jėga Galingumas Ištvermė An Glik gal Lankstumas Pusiausvyra


Slide74: SPORTO VARŽYBOS SPORTO VARŽYBOS – dviejų ar daugiau sportininkų, komandų varžymasis pagal iš anksto paskelbtus nuostatus, laikantis oficialių sporto šakos taisyklių VARŽYBŲ RŪŠYS Metodikos principas: Parengiamosios varžybos Pagrindinės varžybos Oficialios Kitos


Slide75: VARŽYBŲ RŪŠYS Pagal pobūdį ir tikslus: Čempionatai – svarbiausios varžybos, rengiamos tarp stipriausių spor- tininkų. Varžybų nugalėtojams suteikiami čempionų vardai. Čempionatai rengiami teritoriniu principu. Žaidynės – speciali varžybų forma, daugiausia vykdoma periodiškai pagal specialų reglamentą Pirmenybės – vienos iš pagrindinių varžybų, gali būti rengiamos pe- riodiškai, žinybiniu ar teritoriniu principu, ar atitinkamo amžiaus sportininkams Taurės –vykdomos pagal specialų reglamentą teritoriniu, žinybiniu, ar atskirų progų principu, siekiant laimėti taurę


Slide76: VARŽYBŲ RŪŠYS Mačai – dviejų sportininkų ar komandų varžymosi serija Atvirosios – kai šalia reglamentu ribojančių dalyvių leidžiama dalyvauti ir kitiems sportininkams, kurių dalyvavimas gali būti reglamentuotas arba nereglamentuotas Atrankos – vykdomos tikslu atrinkti sportininkus dalyvauti aukštesnės pakopos varžyboms Parodomosios – vykdomos tikslu populiarinti sporto šaką Turnyrai, lygos – vykdomos tikslu populiarinti ar skatinti sportininkų meistriškumo tobulinimą pagal tam renginiui būdingą reglamentą


Slide77: VARŽYBŲ VYKDYMO SISTEMOS VARŽYBŲ SISTEMA – nuoseklus ir tikslus rungtyniavimo sąlygų apibūdinimas Varžybų sistemos: Olimpinė vieno minuso Olimpinė dviejų minusų Ratų Mišrioji Atrankos (atkrintamosios – kvalifikacinės) Finalo


Slide78: Olimpinė vieno minuso sistema Pralaimėjęs sportininkas ar komanda iš tolesnių varžybų pasitraukia Pirmojo rato dalyvių nustatymo formulė: K = (A - 2n ) * 2 Kur: K – pirmojo rato dalyvių skaičius; 2n - toks skaičiaus 2 laipsnis, kuriuo pakėlus gaunamas skaičius, artimiausias skaičiui A, bet mažesnis už jį Sudarykite lentelę 7 dalyviams; 13 dalyvių


Slide79: Olimpinė dviejų minusų sistema Sportininkas ar komanda, pralaimėjęs, dar turi teisę dalyvauti dėl kitų vietų Nubrėžkite dviejų minusų lentelę Ratų sistema Sportininkai varžosi kiekvienas su kiekvienu Sudarykite 5 sportininkų varžymosi tvarką


Slide80: Mišri sistema Atskiri varžybų etapai vykdomi skirtingomis sistemomis Atrankos Numatytas specialus reglamentas: (rezultatas, varžybų rangas) Finalo Numatytas specialus reglamentas


Slide81: OLIMPINIO CIKLO VARŽYBŲ SISTEMA Dalyviai 2004 2005 2006 2007 2008 Elitas OŽ OŽ EČ PČ EČ PČ EČ ET ET ET ET ET Jaunimas EP PP EP PP Iki 21 m. Jauniai EP EP 17-18 m


Slide82: LIETUVOS ….. VARŽYBŲ SISTEMA Dalyviai Varžybų rangas Sistema ir Rungtyniavimo principai skaičius Elitas LČ Mišri, lygos, išvykos 36 rungt LT Olimpinė 1-8 Jaunimas Žaidynės Teritorinis kas antri metai 10-12 Jauniai LP Kasmet 10 ir > 17-18 m VSM pirm Kasmet 10 ir > Jaunučiai LP Kasmet 10 ir > 15-16 m VSM pirm Kasmet 10 ir > 14 m VSM pirm Kasmet 10 ir > 13 m VSM pirm Kasmet 10 ir > 12 m VSM pirm Kasmet 10 ir > 11 m VSM pirm Kasmet 10 ir >


Slide83: VIENOS DIENOS (TURO) RUNGTYNIAVIMO PROGRAMA 4 5 1 2 3


Slide84: ATSIGAVIMAS Atsigavimas - pedagoginis vyksmas siekiant atgauti jėgas Pedagoginės krūvio turinio kaita fizinių krūvių intensyvumo kaita Psichologinės savitaigos treniruotė (autogeninė) hipnozė raumenų reguliacija ideomotorinė treniruotė saviaukla savistaba vaizdiniai tikslų modeliavimas (skaidymas)


Slide85: ATSIGAVIMAS Medicininės biologinės atgavimo priemonės higiena fizioterapija (masažas, ultragarsas, elektrostimuliacija maitinimas farmakologija


Slide86: NUOŠIRDŪS LINKĖJIMAI IKI SUSITIKIMO SPORTO ARENOSE